**

Tada per naktį bluostą pigų
Sudėt raudonkraštėm akim
Neleidau, kad rudens galėčiau
Nakties pasimti su savim.

Tie mano takai tarp svajonių
Taip platūs kaip tarpai žvaigždžių,
Jei vieną paimsi, kitos nebespėsi,
O jų man taip reikia visų.

Pajaust visa tai man sunku,
Kartoju dar kartą - šviesi,
Naktis ir visatos slėpynių,
To grožio suprast negali.