Šimtakojis

Pliumpu pliumpu takučiu,
Šmurkšt per žolę lankeliu.
Tai lyg mažas traukinukas
Šimtakojis keliu skubas.

Nesustabdo jo nė pūkas,
Nė ledinis upeliukas.
Nesibaido jis nei lapės,
Nei upelyje lydekos.

Baltapūkės pienės pūką
Jis apeina išdidus.
O ropodamas stiebu -
Jaučiasi alpinistu.

Šimtas jo mažų kojelių,
Apautų šiltais bateliais,
Greitai mina takučiu
Nepavysi, zuiki, tu!

Stebi kiškis skeltalūpis,
Kaip keliauja traukinukas,
Nepristabdo šio nė kliūtys -
Lekia dideliu greičiu - 142!

Traukinuką reik pavyti, o
Pavijus pasakyti,
Kad lietaus atpūst žadėjo
Tas išdykėlis Pietys.

-Kur skubi, ankstyvas drauge?
Gal namuos tavęs kas laukia?
Gal buvai šiandien viešnagėj,
Ragavai skanių pyragų?

-Ne, - atsakė garvežiukas,
Žalio dumblo patale
Ten, kur snaudžia lelija,
Aš stebėjau ryto aušrą...
Ir gėrėjausi žara.

Taip pasakęs šimtakojis
Tekinas keliu ropoja,
Švysčiojo tik aulinukai
Mirgu mirgu jų kulniukai.