***

medinis per pilvą ir nugarą dievas
aplankė sapne vis birėdamas pjuvenom
iš veidrodžio šukių nulipdęs apnuogintą
tiesą akelėm be proto iškruvintom

gerėjos per eterį skleidėsi laikas
ir seno aplinkui daiktai dulkių tiltais
iš ryto sudėti vardai krito snaigėm
į plaukus vien tam kad po raidę sušiltų

ir viskas taip džiuvo į slyvos kauliuką
paklydėliai miestai jų bokštai bažnyčių
ir baimė ir tie nuolatos pasiduodantys
tie kurie visad kartoja „netyčia“

išdžiuvo ir dievas iš savo bedantės
burnos išsitraukęs kreidos kasnį baltą
vis paišė mediniais kiek vaikiškais pirštais
gėles ant žaidimų aikštelės astfalto