Tavęs nėra, kai man labiausiai reikia.
Deja nebuvo net tada kai neprašiau.
Galų gale žaizdas užgydė laikas.
Ar tau rūpėjo, kai naktim verkiau?
Bet nesupyk, aš tau nepriekaištauju.
Tiesiog man reikia pasakyti ką jaučiu.
Žinau, gyvenime visi klaidų padarom.
Tik kartais jos nuskriaudžia su kaupu.
Aš sužeista, ir tai paliko randą,
Giliai širdy man amžinai skaudės.
Kodėl mes kartais tiek brangaus prarandam?
Atimkit viską, tik nedaužykit širdies.
Tu išėjai, tik nežinau kodėl taip padarei.
Ar apgalvotai, Mama, šį žingsnį žengei?
Matau, kad tau dabar dėl to negera.
Bet negi negalėjai rast kitokio kelio?
Tik tu neverk, mamyt, vis tiek tave myliu.
Esi brangi, nepaisant deginančių sielą pasekmių.
Nes kad ir kaip bebūtų, esi mano mama,
Tavo dėka atėjau į pasaulį, tik liūdna, kad likau viena.
Man velniškai reikėjo tavo meilės.
Bet ką pakeis šitos bevertės mano eilės?
Mamyte, kur tu? Ar kada sugrįši?
Amžinai tavęs lauksiu, ir Dievulio prašysiu.
O dabar sau pati galiu pažadėt.
Ateity mano vaikams nereiks kentėt.