Nereikia jūros gintarinės,
Nereikia saulės ir lietaus,
Tiktai tavęs vienos man reikia
Tokios, kokios prašiau dangaus.
Nebegaliu pakęst vienatvės!
Nereikia man jokių draugų!
Nemiela net gražiausią naktį
Žiogų koncerte po medžiu.
Žinau, kad aš esu nevertas
Mylėti tos, kur man skirta.
Bet nesinori tuo tikėti,
Kad gali ji atstumt mane.
Viltis telieka man paguoda,
Kai laikas bėga vis greičiau.
Tamsa ilgai nepasiduoda
Ir kur vienintelė aš nežinau.
Taip plaukia dienos, kaip per jūrą
Laivelis burėm iškeltom.
Ir nieko man jos nepasiūlys
Jokiom nelepins dovanom.
Žvelgiu į liūdnąjį šešėlį,
O jis į liūdnąjį mane.
Taip liūdime abu susėdę-
Tos laimės paukštės laukime.