Šaltas Rytas

Šaltas rytas nupurto mane,
Ir niekas sušildyt manęs nebegali.
Šalti jausmai sustingę,
Sielos bedugnėj giliai.

Einu aš keliu,
Akmenuotu sunkiu.
O aplinkui - taip tylu.
Ir matau aš namus,
Tuščius be garų, be žmonių.

Keliauju į priekį, į nežinomą tolį.
Ryto tamsa paslapčia,
Apgaubia mane.
Ir šnabždėdama ji sako:
Nestok, nežiopsok,
Savo tikslo tu siek.

Ir aš jos klausau,
Išleto ropodamas,
Į tolį einu - savo kelią minu.