Vakaris ir krentanti žvaigždė

Vakaris mažai kalba ir niekada nedainuoja. Tačiau labai mėgsta paklausyti kitų žmonių. Vakar vienas pažįstamas kaip tik pasakojo apie neseniai populiariu tapusį dainininką. Šis vaikystėje patyrė įvairių nelaimių ir negandų, tačiau niekada neprarado svajonės pakilti aukščiau. Kas galėtų patikėti, vieną dieną šio jauno vaikinuko, pasivadinusio Radžiu, atliekama daina susilaukė didžiulės sėkmės televizijoje. Draugo nuomone, greičiausiai žmones papirko jo atvirumas bei nuoširdumas – daina vadinasi „Nieks manęs nemyli“. Žiūrovai it pakvaišę ėmė siųsti paskutinius savo centus, kad padėtų įgyvendinti vargšo vaikino svajonę – pakilti aukščiau ir tapti tokia didele žvaigžde, kuri savo spinduliais apšviestų visą pasaulį. Draugas tarstelėjo, jog Radis po kelių dienų koncertuos Forumo rūmuose, tad Vakaris nusprendė nueiti ir paklausyti jo.

Jūs paklausite, kas gi paskatino Vakarį išleisti pinigus, už kuriuos galėjo visą savaitę lankytis mėgstamiausiose Senamiesčio kavinėse. Kartais jis išties pasielgia keistai. Juk būtų naivu manyti, jog Vakaris patikėjo žodžiais apie neįtikėtiną Radžio talentą. Jis tylėjo ir nekomentavo į visas puses tykštančio draugužio entuziazmo. Apie ką gi jis tuomet galvojo?.. Ką jam priminė ši pakilusi žvaigždė?..

Kadaise Vakaris buvo sutikęs merginą, vardu Snaigė. Jie bendravo vos kelias minutes, tačiau to užteko. Vakaris jos nesugeba pamiršti jau daugiau kaip ketveri metai, o didžiausia svajonė tapo vėl ją išvysti. Nors ir supranta, jog tai kvaila ir banalu, tačiau nieko negali su savimi padaryti, jaučiasi tarsi užburtas ir jam tai patinka. Todėl galvoja, jog jo gyvenimas vertas aprašyti romane. Taip, ne autobiografijoje, o romane, nes laiko save personažu – romantiku atsidūrusiu post-dvidešimtame amžiuje, kur nėra vietos svajonėms...

Tą vakarą Vakaris buvo apsivilkęs ilgu juodu paltu, siekiančiu ilgaaulius kerzinius batus, o galvą paslėpęs po megztinio gobtuvu. Šyptelėjo pamanęs, jog pro visą šį šarvą nieku gyvu nepraeis suaktyvėjusio Radžio skleidžiami spinduliai. Aplink sukosi daugybė prakaito išpiltų paauglių, kurios tiesiog atviromis burnomis leido į save visą tą bjaurastį, ardančią smegenų ląsteles. Daininko žiede įstatytas brangakmenis imdavo dar labiau švytėti, kai visas išsišiepęs Radis uždainuodavo, kad jo niekas nemyli ir koks jis esąs vargšas. Merginos imdavo braukti nuo skruostų spindinčias ašaras, vaikinai susimąstę ilgesingu žvilgsniu pažvelgdavo į tolį. Ten toli, aukštai aukštai abiejų lyčių atstovai matė žvaigždę – kažką, kas niekada nepasiekiama paprastiems žmogeliams, tegalintiems kelti rankas ir šildytis jos spinduliuose. Vakariui buvo šlykštu į juos žiūrėti: ši masė pulsavo lyg prakaituoti gyvuliai, besitrinantys vienas į kitą, besistumdantys prie lovio su pašaru, apibarstytu blizgučiais ir apipurkštu kvapniosiomis medžiagomis. Be jų anei gyvuliai neimtų viso to į burną...

Galiausiai koncertas pasiekė kulminaciją: pageidaujant publikai Radis pradėjo šeštą sykį dainuoti savo hitą, ir Vakaris suprato, kad tuoj tai nutiks. Nežinia ant ko paslydo dainininkas linksmai bešokinėdamas nuo vienos kojos ant kitos, tačiau kritimas žemyn turėjo būti gana nemalonus. Ogi štai ko laukė Vakaris – krentančios žvaigždės, kad galėtų sugalvoti norą, kad svajonė pagaliau išsipildytų. Vaikinas trumpam užsimerkė ir prisiminė Snaigės akis, įsivaizdavo, kaip savo vėsiomis lūpomis ji pakšteli į skruostą.

Tačiau užsimiršimas truko vos kelias akimirkas.

Per kolonėles vis dar tebesklindant daininko balsui „... niekas manęs nemyli ir niekas rankos neišties... “, Vakariui truputį pagailo šio vargšo vaikinuko, kuris ir vėl atsidūrė tarp paprastų žmonių. Vargu ar tuo metu Radis jautė, jog susitrenkė galvą bei ranką, jis tik žvalgėsi aplink, bandė stotis...  O minia, pamačiusi, jog žvaigždė nukrito nuo pakylos ir nebespinduliuoja, pratrūko garsiu juoku bei verksmu. Salėje užvirė tikra košė, nuo kurios Vakariui pasidarė taip bloga, jog akimirksniu pamiršęs užuojautą, jis apsisuko ir greitai prasiyrė link išėjimo.

--------------------
Radis – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, kuriam būdingas spinduliavimas, todėl atitinkamai jis ir pavadintas (lot. radius – spindulys). (iš Vikipedijos)