Be jausmo

Didysis sprogimas ir visko pradžia
Orgazmas galingas ir štai – visata
Kūrėjais mes gimėm ir kuriam toliau
Sprogdinam, naikinam, kad būtų gražiau
Ar žemė mus myli, kaip savo vaikus
Ar vis tik norėtų nupurtyti mus
Gal mes esam žemei pikti kirminai
Tik griaužiam naikinam ir kenkiame jai?
Ateis kada laikas, kai žemės sustos,
Neliks nei dienų, nei naktų, nei traukos.
Visur tyluma, tuštuma egzistuos,
Taip begalę metų ir taip nuolatos...