pasimatymas

Devynios valandos atėjo.
Aš laukiu su nekantrumu,
Į pasimatymą atėjęs,
Priskynęs rožių raudonų.

Ji pažadėjo čia ateiti,
Ir aš jau valandą šąlu.
Kas tas laukimas, jeigu myli,
Gali sušilti nuo minčių?!

Ir štai gėles keliu į viršų-
Kažką ateinant pamatau.
Turbūt čia ji, ji neužmiršo,
Gal savo angelą matau?
.
Tačiau ne ji, apgavo akys!
Aš žvilgsnį jos visur matau!
Vėl dingo šypsena iš veido,
Ir mintyse vėl paskendau.

Ar dar ilgai reikės kentėti?
Gal ji nesiruošia ateit,
Gal mest gėles į šiukšlių rėtį,
Be jos “malonės,, apsieit.

Bet ne! Sunku tai padaryti,
Sunku tą apmaudą nuryt.
Dar lauksiu valandą ir kitą,
Gal nepamiršo reik manyt.

Štai išdažytos damos vaikšto,
Gal jos kur laukiamos kitų?
Gal aš ne vienas toks pakvaišęs
Dėl dieviškai gražių akių?

Sunku, sunku kai įsimyli,
Kai yra begalės kliūčių,
Kai reikia laukt, kai lietus lyja
Ir kai sulaukt nėra vilčių.

Bet aš laimingas - ji atėjo
Be devynių devynios čia.
Aš prastovėjau visą naktį,
Nes ji atėjo tik ryte.