Mes sėkmingai vėluojame gyventi.
Mes slepiamės nuo savo klaidų.
Mes liūdesio vis bandome išvengti.
Ir ieškom apsimetėlių draugų.
Mes niekada nemokame paguosti.
Bet mokam juoktis iš visų.
Mes bandome sėkmę surasti.
Ir nesirenkame sunkesnių kelių.
Mes verkiame, kai to mums net nereikia.
Ir liūdime, nors tai mums nesvarbu.
Mes tylime, nors tyla ir netikra.
Ir ant lango ieškom, tik purvinų lašų.
Mes šypsomės netikrai ir dirbtinai.
Mes ieškome juodos vietoj baltos.
Keistai pasaulis šis sudėtas.
Nors vaidiname tvirtus, visi mes bijom sutemos.
Na ir kas, kad esame skirtingi?
Vistiek kiti, už mus nepakovos...


Paslaptiis





