LIETUVOS HIMNAS
NUSKAMBĖJO LIETUVOS HIMNAS MŪSŲ
ŠALIES, MŪSŲ TĖVYNĖS ŠVENTEI, Lietuvos nepriklausomybės 20-mečiui
PAMINĖTI.
KOVO 11-OJI – VIENA IŠ SVARBIAUSIŲ DIENŲ LIETUVAI. TAI LIETUVIŲ KOVŲ UŽ
NEPRIKLAUSOMYBĘ, UŽ GIMTĄJĄ KALBĄ, UŽ
SAVARANKIŠKUMO ĮTEISINIMĄ- DIENA . JĄ
SUTIKDAMI DŽIAUGIAMĖS, KAD NIEKAS NETRUKDO
KALBĖTI IR RAŠYTI, SKAITYTI IR DAINUOTI LIETUVIŠKAI., DŽIAUGIAMĖS, KAD GYVENAME LAISVOJE TEVYNEJE
.
Daina Kur aisiu, aisiu, kur būsiu busiu,
Dainuojant į sceną eina visi atlikėjai.
V. O ar jūs žinote, ar ne,
Ką vadinam gimtine?
m. Mamą, tėtį, mišką, lauką,
Kvietį, kur ant kalno auga,
m. Vaivos juostąNemune -
Juos vadinam gimtine.
v. Mano gimtasis kaimas-Skaistinė
Vedantieji, dalyviai ir žiūrovai sako savo gimtines
Mano gimtinė-…………….
Visų mūsų gimtinė-Lietuva
VYGINTĖ eilėraštis „Tėvynė“
Visą kiemą apėjau tėviškėlės neradau...
Kaip galėčiau ją surasti?
Į mokyklą nusinešti?..
Aš papuoščiau ją žiedais
Ir mamytės auskarais .
O mamytė man į tai:
-Mūsų trobą ar matai?
Kiemą, sodą ir takelį?
Tėtis sesė, aš ir tu
Einam tėviškės taku .
Augsi, augsi vis didyn,
Tėviškėlė eis platyn...
Ir galu gale suprasi,
Ir giliai širdy atrasi:
Tėviškėlė mus gimtinė –
Tai juk Lietuva . Tėvynė.
Daina“Šiaudais dengta trobelė“
1009 metais pirmą kartą buvo paminėtas Lietuvos vardas. Daug teko patirti Lietuvai nuo to laiko-tai ir kovos su vokiečiais kryžiuočiais, su mongolais, rusais, lenkais.
Už Lietuvą, jos laisvę ir gerovę lietuviai kovojo vadovaujami garsiųjų kunigaikščių Mindaugo, Gedimino, Algirdo, Vytauto Didžiojo, Jogailos, Žygimanto Augusto ir kitų.
120 metų tęsėsi Rusijos okupacija . Net 40 metų buvo uždrausta lietuvių spauda.
Rusai, lenkai, vokiečiai stengėsi Lietuvą nutautinti. Už lietuvišką knygą, laikraštį sodino į kalėjimus, lietuviškai kalbantys žmonės buvo laikomi prasčiokais ir tik lietuvių širdyse, tik kaimo gryčiose, lietuvių kalba išliko gyva .
Nuo tėve mūsų, sveika Marija
Prie katekizmo šventų tiesų
Išmokei raidę, žodžius pažinti,
Kad prie balanos nebut tamsu.
Atsirado drąsių žmonių, kurie ragino sukilti, kovoti už Lietuvos nepriklausomybę ir 1918 metų vasario 16 dieną lietuviai paskelbė Lietuvą nepriklausama valstybe, kuri turi savo teritoriją, kalbą, pinigus, lietuviškus simbolius: vėliavą, herbą, himną .
Lietuva, nuo 1918-ųjų tu praėjai 9 su virš dešimtmečius, 2-pirmieji buvo kupini energijos, kūrybingumo, žengimo į priekį metai
. Lietuva buvo neturtinga. Nepritekliuose, arkliukais ardami nepriklausomos Lietuvos dirvonus lietuviai džiaugėsi nepriklausomybe, tikėjo gražia Lietuvos ateitimi, visur skambėjo lietuviškos dainos.
Sutartinė
Lietuva, tu pradėjus žengti trečią nepriklausoma žingsnį, ant amžių tako, deja juo jau 1940 ųjų- birželį į Lietuvą žlegėjo sovietiniai tankai, žygiavo pėstininkų voros, skrido lėktuvai . Lietuva buvo okupuota ir tapo sovietine respublika .
Naujoji valdžia greit pajuto, kad ne visi lietuviai susitaikė su nepriklausomybės praradimu,
kad daugelis ne viešai, patylomis bet atkakliai priešinasi .
Norėdama palaužti, įbauginti, valdžia ėmėsi žmonių trėmimo į Sibiro platybes ir lagerius. Lietuva ėjo iš rankų į rankas.
1941-ieji. Karas. Lietuvą užima vokiečiai.
1944-ųjų vasara. Per Lietuvą vėl praūžia karo viesulas . Lietuva vėl atitenka rusams .
Vėl masiniai trėmimai, kalėjimai
Tremtyje teko pabuvoti ir vienai iš mūsų dainininkių Paklausykim žiupsnelio jos vaikystes išgyvenimų .
LAIMOS TREMTIES EILĖRAŠTIS
Tėvyne dainų ir artojų (Gabrielė ir Brigita)
Penkis dešimtmečius Lietuva žengė sovietų sąjungos sudėtyje. Sunkūs pirmieji pokario metai, kolūkių kurimas ir nuolatinis laisvės troškimas.
Pagaliau 1990-ųjų kovas. Pirmasis laisvai išrinktas LR parlamentas, savo pirmoje sesijoje paskelbė LIETUVOS RESPUBLIKOS NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTĄ.
Daugel metų gramzdinta į prievartos juodąją sietuvą,
Vėl pakyla gyventi Tėvynė miela,
Vėl išdrįso pareikšt savo valią,
Nepalūžus lietuvių tauta
Lietuva, nemarioji, tu gintaro jūros smiltelė,
Tu tikriesiems vaikams kaip mama-tik viena.
Būk pasveikinta šitiek suradus jėgų
Vėlei tęsti nutrukusį kelią.
Tai kovo 11-ta, Tavo šviesiausia diena.
Daina „Brangiausia Žemė“ (moterų)
Kokie bus sekantys Lietuvos žingsniai daug priklausys nuo tų, kurie dabar sėdi mokykliniuose suoluose, nuo jaunosios kartos .
Ne visi galėsi daryti įtaką Lietuvos ekonominiam gyvenimui, bet saugoti ir išlaikyti gimtąją kalbą, jos papročius, tradicijas galime ir privalome kiekvienas. Nuo mūsų priklauso ar neverks lietuviškas žodis, ar mokėsime lietuvišką raštą, ar mes ir mūsų vaikai mokės lietuviškas dainas ir liaudies šokius
Suktinis
Goda
Vytė Nemunėlis
MANO VYTIS IR TRISPALVĖ
Tėvelis nupiešė man Vytį,
Aš vėliavėlę nudažiau,
Ji popierinė ir mažytė,
Bet man už viską švies gražiau.
Geltona, žalia ir raudona
Vėjeliui pūčiant mirguliuos.
Viena primins rugelio duona,
Kita kaip sodai mūs žaliuos.
O ta trečioji tartum kraujas,
Vis neramins ilgai manęs,
Kol švies tėvynei rytas naujas,
Kol Vytis laimę jai parneš.
daina „Lietuva“ (Brigita, Gabrielė)
Be ežero melsvo,
Be želmenio žalsvo
Negali žaliuoti kalva,
Benemuno žilo,
Skurdi būt mana Lietuva
Be tėviškės dūmo,
Laukų jos platumo-
Jei kas panorėtų paklaust-
Be gimto kaimelio,
Be balto berželio
Dainos negalėčiau išaust
“Čia mano žemė Lietuva” (moterys)
Vaikų daina “ Ar pavasaris jau? ”
Benas
Mano širdelėj
Džiaugsmiukas gyvena,
Pūkuotais sparneliais
Širdelę kutena.
Jis šiltas kaip saulė
Ir baltas kaip sniegas.
Švelnus pūkuotukas
Minkštutis kaip... miegas.
Kai liūdna, paglosto
Širdelę sparniukais,
O kartais išdykęs
Kikena džiaugsmiukas...
Kaip gera turėti
Džiaugsmiuką mažytį,
Mylėt jį, nešiotis, nors jo nematyti
Vaikų šokis
Mes rašėme laiškus Lietuvai. Tai mūsų linkėjimai, sveikinimai, tai mūsų priekaištai, tai mūsų prašymai, tai mūsų norai, viltys, tai Lietuvos, kokią mes norėtume ją matyti- vizija.
Visus laiškus sudėjome į vieną . Štai jis-mūsų laiškas Lietuvai. (įneša ilgą laišką . Skaitoma.)
Lietuva-mes tavovaikai. Padėk mums rasti teisingą kelią į ateitį.
Lietuva-atsikratyk smurto, neteisybių.
Lietuva, nors tu neturtinga, nors tavyje daug neteisybių, bet tu esi mūsų gimtinė, mūsų tėvynė-tu mums viena.
Nupusk vėjau neprotingą seimą
Būk pasveikinta laisva pragyvenusi 20 metų. (ir kt.)
Suraskime Tėvynei vietą savo širdyse!
Pajauskime Lietuvių tautos dvasią!
Mylėkime savo gimtinę LIETUVĄ!
Tau ačiū, Tėvyne, už kalbą,
Už nuovargį ačiū,
Už darbą.
Tau ačiū, kad Nemunas teka,
Už mėlyną bangą rugių,
Tau ačiū už drobės išbalintą taką,
Kad gyvas rytais pabundu...
Lietuva, tegu skamba mūsų dainos mylimoj gimtinėj.
Finalinė daina, visi atsistoję dainuoja „Žemėj Lietuvos“
Mūsų laiško Lietuvai kopiją surašėme ant popierinio baliono. Tegu keliauja mūsų laiškas per Lietuvą, Tegu pildosi mūsų prašymai ir linkėjimai. (Einam į lauką, paleidžiam skristi. Paleidus balioną muzika ar daina)