Mirstis su šypsena

Kia vėžimo ratas prarys lietų,
Kai katė ganys avis,
Aš nupinsiu tau pienės pūko vainiką,
Atiduosiu tau vyturio margus sparnus,
Kai supinsi man kasas,
Kai užsegsi erškėčių viniką,
Aš pasodinsiu tave į miško sostą
Ir užviniosiu dobilų šalikėlį,
Kai tu pasikarsi koplyčioj,
Kai tu išsišiepsi ir mirsi,
Aš paimsiu tave į savo namus,
Ten užkasiu tave, o pati uždusiu ūke.