Kompanijos

                                    Laurynui K.
Labai jau įdomi ta jūsų kompanija -
Sėdit, tylit, geriat žvaigždes iš smėlio grafinų,
Uostot tylų kalvų rūką, teškų lietų,
Jėzuitų ašaras.

Deginat smilkalus, tikri ežiukai melancholikai.
Rūke.

Grojat armonika,
Ypač kai niekas nesiklauso.
Pučiat dūmus į debesį,
Į mano langines,
Basų mergaičių ryto malonumams sukelti.

O žinau juk kompanijų -
Viską naikina tie diskursai,
Jie pro pečius nusėda tiesiai į bokalo dugną,
Dega peleninių vakuume,
Kirba ore.
Po to paprašot dar ko nors.
O rytą nieko neatsimenat.
Ir visa tai dėl to paikumo.

O mano mėgstama kompanija
Gims ir mirs
Paties susidarytoj barikadoj.
Ir ta kompanija tebūsiu vien tik aš,
Kad patekėjus laikui nereikėtų aiškint,
Kad sodinau vien aliumininius agurkus.
Tolimo diskurso žemėj.