Šį rytą pajutau didžiulį džiaugsmą:
Kaip nuostabu pabust anksti
Ir pasitikt besikeliančią aušrą,
Įkvėpt gaivaus pavasarinio vėjo
Ir pasakyt -
“Pavasaris atėjo! „
Na, nesvarbu, kad šiandien
dar žiemužės pusnys
kai kur žemelę dengia.
Ar girdite?
Pavasaris jau žengia!
Girdžiu - daigelis beldžiasi
į žemės plutą
ir ledą griaužia
pabudusi srovė.
Kas gi, pažadins mūsų sielą kurčią,
Kada mes tapsime ne tokie - kitokie?
Kada išmoksime pavydą nugalėti?
Kada pamilsime kitus, taip kaip save?


bitele





