Gyvenimas

Kas yra gyvenimas? Mano suvokimu, tai kaip spalvotas popieriaus lapas. Jame mes galime nuspalvinti visą savo gyvenimo eigą įvairiomis spalvomis, tai gali būti šeima, draugai, sekmė ir kt. Tačiau ką mums duoda gyvenimas? Ką mes stengiames pasiekti ar nustebinti? Daugelis manau pagalvoja, kad gyvenimas tai turtai. Manau tai per daug paviršutiniška ir labai dažnai pamirštame humaniškus dalykus. Bet kaip nebūtų keista, kaip mes galime kitaip galvoti kai mūsų smegenys perkrautos materializmu, viskas kišama per prievartą ir būtent visą gyvenimo eigą reguliuoja pinigai! Manau šitoje vietoje susilaukčiau daug kritikos, kad kokią “velniavą“ čia šneku, kad man pinigai ale nerūpi? Taip aš jaunas ir mano galvoje tūrėtų pagal kitus suktis turtai, tai mašinos, namai, kiti prabangus menknekiai. Tačiau kas tie pinigai? Taip tai popieriukai, kuriais gali įsigyti ko tik geidžia tavoji širdis. Bet pamąsčius ir pasigilinus, taip pinigais tu prisikrauni turtų, turi daug namų įvairiosiose šalyse, pilna mašinų garažuose ir pilna kitų techninių dalyku. Ateina viena diena ir ką pamatai aplink save? Mano pastebėjimu įsižiūri, kad neturi savo didžiausio gyvenimo branduolio: šeimos! Kad ir kiek tu poperielių tūrėtumei pačio brangiausio turto nenusipirksi ir vieną dieną sedėdamas savo prabangiame krėsle suvoksi, kad nieko tokio įpatingo neturi, o tik pilna “šlamšto“, kuris užgožia tavo didelį namą! Pradėsi galvoti ką ne taip dariau, kas nutiko, kad pavirtau visišku nuliu šiame gyvenime. Bus pradedama suprasti, kad visą gyvenimą einant pasroviui ir nesistengiant eiti prieš srovę tave vieną gražią dieną nubloškia srovė i uolą ir po kurios tik tada susivoki kaip turi gyventi, ką turi daryti, kad būtumei laimingas viduje o ne išore. Ką mes galime pakeisti, pasakytumėte, kad nieko, nes ale tokia visuomenė ir jau toks tas gyvenimas. Bet ar nebūtu lengviau, jeigu daugelis iš mūsų galvotu sava galva, eitu savu keliu, neitu pagal žmonių sugalvotais gyvenimiškais stereotipais. Žinoma visados lengviausia yra gyventi pasroviui, tačiau ar tam duotas mūsų brangus gyvenimas, kad tik tiek nueitume? Manau turime stengtis vardan kažko žymiai daugiau  ir sukande dantis siekti savų tikslų! Juk tik nuo to tampame tik dar laimingesni, ar ne?! Taigi gyvenime supratau, kad kiekviena ištarta raidė, pasakytas žodis, kiekvienas sudarytas sakinys ir išreikšta kritika suteikia galimybę ne “karštakošiškai” i tai sureaguoti, o puikiai suprasti realybę ir įrodyti kas yra ištikrųjų gyvenimas ir įrodyti ką reiškia būti tikra asmenybę!

Pabaigai norėčiau pasakyti trumpai: tikėjimas – viskas!

Su pagarba,

tricker