Jau ūkiasi diena

Įskyla vizija ir vėlei krenta šukės
Valiuoju žerti žarijas ir vėlei nuo savęs
Aš nesudegsiu suspindėsiu rūsčiai
Vėl gūžčioja pečiais šešėlis
Dar tebelankantis mane
Jau ūkiasi diena ir žvakės priartėja
Jų daug išsirikiuoja - vaškiniai kareivėliai
Geidžiu išsaugoti šią kvaitulingą būtį
Bet  nesuspėjau oriai nugarmėjo
Tik aidas iš kapų tau siunčia tekstą
Tai tik - egzaminas gyvenimo likutis
Šiukšles sušluos vadinami draugai
Gal neblogai lakoniška dienos kalba
Begarsė tampa o šviesa
Šviesa akimoju palieka erdvę
TYLAI