Netektis

Karjera iškvėpta pro langą,
Atsiribota nuo draugų.
Tik smėlio audros siaučia  sieloj,
Kaukia, stūgauja alkani vejai.
Svyra dangus Pizos bokštu
Kasdien vis labiau, vis greičiau...
Ir bejėgė ranka, baltu marmuru,
Spindi ryto aušroj...
O aplinkui tik slegiančios sienos
Ir dangaus lopinėlis šviesus,
Įrėmintas baltuos angelų sparnuos.
Šešėliai smilkstančios žvakės,
Lyg paveikslai Van Gogo drobės...
Gęsta gyvybės liepsna,
Tolsta kaukiantys vėjai.
Tik juoda nebūties tamsa
Užspaudžia melsvai stiklines akis.
  ------------------------------------
Ir graudi artimųjų rauda...