vaišės

Jinai mane vaišino vynu.
Kai paviešėjau nepažino.
Bandžiau išlikti bent protingu,
O jai reikėjo tik aistringo.

Gatve nutolo siluetas,
Liūdnokai baigės kabaretas.
Tramvajui vėl neliko vietos,
Pabiro skambančios monetos.

Naktis į savo glėbį  šaukė
Suoliukas,, pailsėki,, staugė,
Lietus prapliupęs išsigando,
Kad jį kažkas prakeikti bando.

Išaušo rytas išbadėjęs
Iš guolio išmetė šlavėjas.
O kūną šaltas prakaitas išliejo,
Adomas figos lapą nors turėjo..