Josephine daina

As esu už visų durų
Ilguose koridoriuose, ir mama gyvena kitur
Ir draugai gyvena kitkuo
Ilgą dieną po ilgos dienos
Aš laukinėju už kazkada mėlynai dažytų durų
Nei manęs reikia kitur, nei man kas įdomu
Kažkur juk žmonės eina į senas mokyklas
Ruošiasi vakarui, perlai segtukai vyrų pomados
O šitos gigantiškos durys stovi ramiai
O už jų aš, Josephine
Išgyvenusios dar prancūzijos revoliuciją
Ketverius siaubingus metus
Tenori ramių paryčių, pieniškų nuo ežerų
Tenori svajoti apie buvusių vaikų lakstymą
Kai dar niekas nebuvo užaugęs ir tapęs tuo kuo ir turėjo
Kas gal į storumą, kas į perdėtą prieraišumą ar vėlyvą motinystę
Čia neateina sargai su ilgais raktais - aidėtų
Ir paryžiaus kaitra nepasiekia vežimuose
Ir net kai sugrįžta karvės niekam nekyla nešti pūtuojančios jūros
Dėti prie durų, galvoti o gal katinėlis
Tik aš esu čia, Josephine
Be Simono sesės, visós pelenuose ilgiausius metus
Senajam girtųjų ketvirty, (abu auksaplaukiai)
Niekas negali papasakoti ką vertą dėmesio
Ir aš tavęs nebemyliu jau 418 lietų