griuvėsiuose su toga

vitrinose iškaltų gracijų vazos
išdulkėjo Kirenės poezija metraščiuos
kol sargas, kurs marmuro amžiaus
dar mokestį renka į Apolono kišenę
pratrūksta raibuliais į siaurėjantį dangų
panašios į angelus silfijos dievų įniršusios rankos

begėdžiai aukštyn plačiomis pakopomis
raudonai violetinių karalių žvilgsniai
iki pat saulėtų horizonto krantų
tarp griuvėsių ir tramplyno į išgirstą balsą
lentynose pinas arabiški rašmenys

o aš panašėju į Dzeuso tylos nuolankią tarnaitę
nuzulintų stelų beginkle šnekta
vis stingstu Viduržemio jūros valtelėj
ir kažkur pakeliui Apolono karaliai
tik rūksta vestalės žiedo kūneliai