Kovo mėnesio studentas,
Disciplinos užgoštas mokslo recipientas,
Klausosi dėstytojo paskaitose,
Kuris teigia, jog „visi mes mirsime“.
Mirsime ir tuokart būdami išsimokslinę,
Ir tuokart nemokėdami rašyti referatų.
Visgi sulaukėme nuostabių pavasarių žalių
Visgi pasisotinome melodingų paukščių giesmių.
Ar galime teigti, kad gyvenimas - juoda skylė?
Ar nebėra saulės spindulėlio po tamsios nakties?
P. S. mirtis artėja, tad kodėl verta sėdėti paskaitose?