Pabaiga

Suplėšykit kūną į gabalus,
Numeskit šakalams- te ėda
Ir maitvanagiai pasivagia kaulus,
Palikdami ant smėlyno tik gėdą,

Kurią saulė vis svilina, juokias,
Kad galas ir nieks nebišgelbės.
Subyra viskas į smiltis ir dulkes,
O vėjas nusviedžia į debesis.