Išnykusi meilė – pojūtis, kai esi laisva...
Ant samanotos paklotės tūkstančiai auksinių žiedų,
Įsikirmyjusi jausmą užkasiau spalvota žeme,
Rytais šalna kvepiančia gatve, palaiminta einu.
Džiaugiuos trumpa akimirkos harmonija,
Minutėmis, kai radusi plyšį galiu pro jį išskrist.
Alsavimas į kaklą... išgirstu pamirštą melodiją.
Nenoriu savo laimėje viena pasiklyst...
Vėjui patinka gąsdinti medžių viršūnes...
Pro mane teka užšalęs vanduo,
Pakviesk šokiui už rankos paėmęs...
Velniai griebtų! Koks dailus ruduo...