Ji buvo sudaužyta.

Ji šypsojosi man su širdim sudaužyta.
Ji šypsojosi man, ji dar nematyta.
Akyse jos skausmo ašaros spindėjo.
Matės, - ji niekuo netikėjo.

Akys lyg šešėliai tamsūs buvo.
Atrodo jos pasaulis, -ėmė ir sugriuvo.
Atrodė nebešvies jau jai gėris.
Atrodo viskas, kas gera išsibėrė.

Išsibėrė smėlis, šviesus ir tyras.
Išsibėrė gėris, nutrintas jausmų punktyras.
Dingo linijos nuo taško ligi taško.
Jos gyvenimas po truputi išsiblaško.

Nepratarė man ji nė žodžio.
Nors šypsenoj netruko suodžio.
Ji pažiūrėjo į mane liūdnai.
Ir tikėjo, tuoj nuskraidins ją angelai...