Ryto rasa kokia ji svaigulinga
Kai krenti ant kelių it priglundi
Visu kūnu atsitrenki į jos šaltas rankas
Ji glamonėja ir išbučiuoja viską
Kas netobula ir iškeipta tavy
Užglaisto ji dėmes, kurias pragraužė vėjas
Kiekvienas rytas laukia meiles
Tik kartais ten buni ne viena..
Į savo meilės spąstus vis ką įtaraukdama
Visus kas tik pakliūva ton paslaptingon pievon.