Gili žiema...
Žvarbi tamsi naktis...
Visa esybe su gamta suaugęs - Jis.
Aplink tik girios glūduma
Ir tuštuma...
Ir nerimas perpus su laukimu užvaldę protą.
Menkiausias garsas tai viltis, kuri užlieja kūną.
Vien ta mintis, kad „jie ateina“
Sprogdina širdį, užverda kraują, kvėpuoti darosi sunku...
O juk aplink gili žiema. Žvarbi tamsi naktis...
Štai Šūvis....
ir Mirtis...