Tu

Paliesti lūpomis tavo žydinčių akių medų
Jautriai, iki skausmo sutilpti tavyje
Iki išauštant nematytam rytui

Suklusti, kai prie ausies pridėsi lūpas
ir nieko nesakysi,
Palikti savo rudenį ir mirtį tau vienam

Nes tu žinai, kaip mano laiką
tik iš buvimo paversti esatim