Aleksandras

Buvo toks vaikinas, vardu Aleksandras
Rūkė jis žolę pats vienas
Liūdna jam buvo nuolatos
Liūdėjo liūdėjo ir iš proto išėjo
Gyveno jis paprastą gyvenimą
Niekuo neypatingą
Netgi nuobodų...
Nieko gražaus gyvenime nematė
Bet kai pražysdavo slyvos
Aikteldavo ir nusispjaudavo sau petį
Et gražus tas gyvenimas
Skambėjo galvoje
O burnoje tirpo dar viena cigaretė...