Žmogaus dvasios fizikinis paaiškinys

APIE DVASIĄ FIZIKINE PRASME

Dvasia tai yra elektromagnetinis kūnas, kuris apsistojęs gyvame žmoguje suteikia jam daugiau proto, minčių ir veda asmenį teisinga gyvenimo linkme.
Žmogui mirus, minėtas el. kūnas palieka žmogaus lavoną ir išsisklaido į debesis arba apsistoja kitame „naujame“ kūne, kas dažniausiai yra ką tik gimęs vaikas.
Žmogaus dvasia gali pereiti ir į kitus fizinius kūnus, tokius kaip paukštis, delfinas ir netgi kitus grubiai išsireiškus „daug smegenų“ turinčius gyvūnus, pvz. banginis, nors tuom kas parašyta, skaitančiąjam sunku gali būti patikėti, nes netgi biblijoje apie tai neužsimenama.
Būna nestandartinių gyvenimiškų atvejų, kada komos ar kitokio labai gilaus smegenų sukrėtimo metu minėtas elektromagnetinis kūnas atsiskiria nuo žmogaus anksčiau, nei tam buvo lemta, atsiskiria pilnai, asmeniui liekant visiškai nedvasingu, arba per didesnį atstumą nuo kūno centro, nei būta prieš tai. Būna ir taip vadinamų dvasinių persikūnijimų žmoguje, kada bedvasis žmogus vėl tampa dvasingas, nes kitokia dvasia visiškai kitaip paveikia ir veikia žmogų, todėl jis labai pasikeičia elgesio ir kitokia prasme, nes yra tam tikras periodas, per kurį fizinis ir elektromagnetinis kūnai turi susigyventi tarpusavyje, ir to periodo trukmė labai priklauso nuo to, kiek žmogus stengiasi, t. y. kiek asmuo efektyviai paruošia  savo CNS (smegenis ir kitus centrinės nervų sisteos elementus), - grubiai išsireiškus kitam gyvenimui. Tam ne tik reikalingi, bet ir būtini tam tikri saviįtaigos gebėjimai, jeigu jų neturi pakankamai, ta prasme nėra asmuo ganėtinai valingas, - privalo lavinti savo valią ir analizuoti veiksmus, kad sugebėtų išgyventi dvasinės krizės atveju.