Elena Lynne ir Raminta Antanavičiūtė. „ Dialogas apie laimę“

E: Kiekvienam žingsnyje verpetai sukas,
Gražiausias jausmas pasidaro bukas,
Žiūrėt nenori nes nebegali -
Šiandien sunku atmerkti užverktas akis...

R: Bandai įžvelgti šviesą tamsoje...
Parodyt šypseną liūdesyje...

E: ... tik ta viltis rytojui saulę žada,
Kažkur surasti reik stiprybės lašą...

R: Nežinai, ar verta patikėt...
Bet lauki rytdienos, kaip blyksinčios vilties...

E: Kai jau nesitiki sulaukti - ji ateis,
Lietaus užuolaidas su šypsena praskleis...

R: Nustebinsi pasaulį savo šypsena,
Ir tarsi sau: Pagaliau ir vėl gyva!

E: O tada glostys saulės spinduliai -
Jau pamiršai, kad buvo negerai,
Ir vėlei skrisi vėją pabalnojus,
Ir vėl ateinant lauksi tu rytojaus.

R: Paimsi Eleną už rankos ir vesi ten,
Kur žaidžia bangos.
Atrasit pievą, kur bėgioja vaikai,
Norėsite likti ten amžinai!