šiandien taip elegantiškai mirštu nusirašius Poeto žodžius priklijavus pabodusią mintį nes paklaikus su ja vis žaidžiuos apkerėta tavim, apžavėta dingo meilė už sienos tvirtos tavo nuotraukas ir mūsų skėtį palikau už varinės tvoros ten supyliau molinį kapelį ir apdėjau geltonais žiedais niekas rast mano skausmo negali toks gilus su visais apžavais
Man patiko. O Vilnele, tai užkniso negyvai. Visiem tik rašyt kuolus, prie visų tik kabnėtis, kai pačios eilės nors ir turi daug gerų balų, bet yra be jausmo, be rimo, be minties. Man tokių žmonių, kaip ji gaila.
Pritariu autorei - komentatorė iš tikrųjų neturi supratimo, kaip aptarti mėgėjo sukurtą literatūrinį tekstą. Komentaro sakinių raiška baisi.
Taigi palinkėjimas autorei - kuo toliau nuo tokių komentuojančių ir vertinančių.
Arba vis tik komentatorė visiškai nesuvokia ,kas yra poezija,arba apsimeta.
Elegantiškai Sninga.
Šiandien taip elegantiškai sninga,
Sninga žemėn medžių žiedais.
Panašiai mano meilė dingo
Su visais, visais apžavais.
Dar tada kai pavasaris trankės.
Visom upėm grūdos ledais,
Mirė meilė ant svetimo rankų,
Išvadinta gražiais vardais.
Kažin kam sužaliavo parkai,
Korės mėnesis naktį vėlai -
O ta meilė užtroško iš karto
Kaip auksinė žuvis po stiklais.
Aš prisiminiau pasakos galą
Iš knygų, skaitytų kadais,
Kaip mergaitė iš baimės pabalo,
Apsimainiusi aukso žiedais.
O dabar elegantiškai sninga,
Sninga parkuos medžių žiedais, -
Tik ta meilė netyčia dingo
Su visais, visais apžavais.
Antanas Miškinis.
tai aišku,kad A, Miškinis -aš taip žaidžiu šiam puslapyje, ypač su Kirviaboica:DDD)
Neaišku nuo ko miršta herojus? juokinga,nes aišku.Tai nenorėkit suvokti iš pirmos eilutės,juk tai absurdiška.O mintis kokia?- Numirti-kaip gali būti neaišku,Todėl,kad skaityt nemokart-varote maratonu,norėdama kabinėtis.Visgi-tai paklaikus mintis,su kuria dažnai žaidžiamės.toliau išaiškėjo to siaubingo noro priežastis- apžavėjus dingo meilė (ji tebuvo,matyt varine,kaip pasakoje...ne auksine ,ar sidabrine). Tenka bandyti atsikratyti prisiminimais ir supilti molinį kapą(metafora -todėl pylu,todėl molis,kad stamantriau įkalintų0 Toliau-gal viskas aišku-kodėl toks skausmas gilus, palaidotas su visais ,su visais apžavais -prisiminimais)
Visiškai paprastutis ir aiškus eilėraštukas,perkandamas kiekvienam aštuntokėliui ,manyčiau.
Nusispjaut į tą dvejetą.Tiesiog gaila jūsų,kad nesuvokiate labai eilinio, aiškaus ir neįmantraus teksto:)))
skambūs žodžiai, bet prasmės po jais, kaip visada, trūksta. štai jei imtume ir panagrinėtume, kaip senais gerais laikais:
lyrinis herojus nusirašo poeto (iš komentarų lyg ir turėčiau suprasti, kad poetas - Radauskas, bet tai kodėl tada interpretuojamas Miškinio tekstas?) žodžius ir miršta (elegantiškai ir neaišku nuo ko). tiesa, prieš tai (ar po to) lyrinis herojus kažkokią tai pabodusią mintį (deja, nepaaiškinama, kas tai per mintis ir kodėl ji pabodo) priklijuoja (tik neaišku prie ko), kad kai (vėl) paklaiks, daugiau su ja nebežaistų (kyla klausimas, kaip ten su jomis žaidžiama, deja, atsakymo nėra).
toliau nežinau, prie ko pridėti apkerėtą ir apžavėtą - ar čia toks (tokia) yra lyrinis herojus, kai žaidžiasi (beje, dalelytė -si kaip ir turėtų reikšti, kad lyr. herojus žaidžia su savimi, o tai sukelia įdomių ir nevisai padorių asociacijų) ar čia meilė, dingusi už sienos yra apkerėta ir apžavėta. na, tarkim nesvarbu, nes staiga atsidanda nuotraukos ir skėtis, kurių simbolika man nevisai aiški, bet gal ir neverta aiškinti, nes jie paliekami už varinės (!) tvoros.
o tada dar paaiškėja, kad už tos varinės (!) tvoros autorė supylė (o gal vistik sulipdė?) molinį kapą (turbūt nuotraukoms ir skėčiui). na ir dar kažkur paslėpė skausmą, kuris yra gilus, o visokie apžavai jį dar pagilina.
va tai aš matau šitame eilėraštyje - daug žodžių, kurie panaudoti taip, kad rimuotųsi, o ne taip, kad turėtų nors kiek prasmės.
2, nes bent jau surimuota neblogai, kas šiais laikais rašyke retenybė.
kiekvienas driežas savo kultūrą ir intelektą parodo,aptikdamas korektūrinę klaidą,kurią(be jokios abejonės) teko ir teks pačiam ne kartą padaryti, todėl driežo komentarą laikau apgailėtinu ir prašau tikrai nuoširdžiai: baik komentuoti ,nes mali pats žinai ką.
Klaiki klaikuma klaikioje kloakoje (interpretacijoje)? Argi tai interpretacija? Tai tiktai 2010-oji nemeilės istorija. Ir visai neklaiki. Pasaulyje dar ne to būna...
Visai tinkantis, išdidus ir gilus su visais apžavais (orus jausmas-neverksmingas).Tik kapelį (ar kapą nusakantį meilės apimtį, "gabaritus") geriau pilti ne molinį, bet iš molio (nelabai lyriška)- geriau - iš smėlio: "ten iš smėlio supyliau kapelį"... Gal reikėtų ir tvorą varinę pakeisti, nes gal jos nebeliko, vagys ją nusinešė ir jau nesaugus liko kapelis, gali meilė išlysti iš jo. Geriau: "tavo nuotraukos ir tavo skėtis/ liko už akmeninės tvoros..." Na o surinktos ne tos raidelės, tai smulkmena, kurią kiekvienas gali skaitydamas pasitaisyti, žinoma, jei asmenybė yra skaitanti.