Jėzau! Tai yra, Juozai! Norėjau vos kelis žodžius apie kūrinį pasakyti - kad neblogas, tik reikėtų linksnius, gimines, rašybą pasitvarkyti, dar neužsiciklinti ant gamtos, nes skaitytojui įdomi ne gamta, o kaip ją jaučia autorius ir tiek. Bet teks ir į juozupuko komentarą atsakyt.
Jei kas nors Jums teigs, kad miškas nežalias, o saulė, kai leidžiasi, yra raudona o ne, tarkim, mėlyna ar violetinė - netikėkit. Jie būna bet kokie ir kaskart vis kitokie. Kaip ir viskas šiam pasauly.
Jei kas Jums siūlys konkrečius rimus - neimkit, rasite savo. O tai nusileis Jums kūrinyje "saulė ant žalio miško galo".
Socialistinio realizmo laikai praėjo. Ačiū die. Rašykite kaip rašosi, tik viduj supraskite kodėl būtent taip, ir ieškokite kaip galima būtų geriau. O ieškojimuose padės ir skaitymas, ir lit.teorija, ir kiti žmonės. Netikėčiausiais būdais ;).
Iš tikrųjų vakarėjimas be galo sudėtingas ir ne tiktai spalvine gama, bet ir peizažo grafine prasme. Ir visi, ir kiekvienas išskirs skirtingus vaizdus ir nuotaikas. Taip ir turi būti, tačiau mūsų pasaulis ribotas, ir kiekvienas vykstantis vyksmas turi ribas, tai ne Visatos beribumas ir ne viskas yra suprantama ir priimtina nors būtų atmiešta ir didele nefantastiškos fantazijos doze.
Tikiu, kad nesupyksite už pastabėlęs, nes eilės yra vertos šio bei to. Be abejo, nupiešti vakarę besileidžiančią saulę yra sudėtingas uždavinys, ypač stengiantis nesikartoti, nes kiek egzistuoja poetų, tur būt, nė vienas ne apsiėjo be to reiškinio vaizdavimo.
Kai stebi saulę (ir žodis "stebėjau" nereikalingas) besileidžiančią už miško, tai vargu ar jo spalva yra žalia-greičiau tamsi, netgi juoda. Ir apskritai miškas nėra žalias. Medžių laja ir žolėta žemės danga turi žalios spalvos, betgi medžių kamienai ne žali, jie daugiaspalviai, netgi raudoni kaip ta besileidžianti saulė, o jos spinduliai dar labiau rausvina juos. Vien iš to gabaliuko koksai jau atsiranda paveikslas, kuriam gal reikia skirti ir visą posmą? Bet jeigu į jį sprausti ir debesis, tai jau labai sunku surasti tokius žodžius, kad būtų, ir vaizdinga, ir daininga. Nes ir saulės galingumą reikia keisti. Juk ji daugiau didinga (tas didelis raudonas, ar koks ten, jos rutulys, ar gal diskas, ar dar kas) negu galinga. Ir 4 eil. "...bet puiki" visai netinka, nes nesiderina. Jei tai turima omenyje saulė, tai apie ją kalbama ankstesniame sakinyje, o šiame ji niekuo dėta, nesusiejama su šiais žodžiais. O apie saulę pasakyti "puiki" nelabai tinka-geriau tą puikumą nusakyti kitais žodžiais, nors tam prireiktų ir keleto posmų. Jeigu reikalingas "balius", tai "žalio" galima keisti į "galo". Juk gali saulė leistis ir už miško galo, tai dar labiau išstandartinamas vaizdinys.
Antrame p., kaip galima manyti, kad niekas nejuda, kai leidžiasi saulė, rūksta dūmai, kurie irgi ne balti, o labiau rausvi, jeigu ne raudoni ar dar kokie kitokie. Gal būt, nesijaučia vėjelis ir dūmai rūksta, bet tai jau ir yra judėjimas. Spalvos saulėlydyje kiekvieną vakarą būna vis kitokios ir kitokios - jos kiekviename peizaže netgi kitokios. O kokį jūs matėte, jeigu tikrai matėte, jeigu debesų forma paimta ne iš fantazijos, ne iš kitokio paveikslo? Tai jau jums spręsti... Tuo baigiu, nes čia vietos nėra daug. Jeigu bus įdomu skaitykite mano psl. "Recenzijos", ten paskelbsiu visą šio eil. išknebinėtą ir kiek įmanomą tikslesnę panoramą.