Rašyk
Eilės (78826)
Fantastika (2327)
Esė (1583)
Proza (11038)
Vaikams (2728)
Slam (85)
English (1204)
Po polsku (376)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 11 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





katė iš ryto katė iš ryto

Atsargiai, neužmink!

Šis kūrinys matomas tik autoriaus namuose


Atsargiai, neužmink


I  would  spread  the  cloths  under  your  feet:
But  I,  being  poor,  have  only  my  dreams;
I  have  spread  my  dreams  under  your  feet;
Tread  softly  because  you  tread  upon  my  dreams.
            (Yeats „He wishes for the Cloths of Heaven“)


                                                               
      Kas nutiko? Aš pasimetusi, mano širdis- juolab. Ar šuo vistiek myli savo šeimininką, jei jis kasdieną yra mušamas ir žalojamas, ar šunytis toliau kentės ir laižys jam kojas, ar visgi nuspręs, kad jis šeimininko nemyli, ir kąs jam? O ar gali šunytis įkąsti net tada, kai šeimininką, yli, bet supranta, kad jam bus geriau, jei nebekentės? Jei gali, tai taip, ko gero, pasielgiau ir aš. Mylinti, bet siaubingai išsigandusi ir pasimetusi, aš pabėgau nuo Mylimo žmogaus, kurio meilė mane ėmė skaudinti. Bet juk tada kyla naujas klausimas- ar gali meilė būti bloga? Ar tik meilės išraiškos būna blogos? Betkokiu atvėju, didelis pavydas ir norėjimas, kad žmogus amžinai liktų tik su tavimi, gali virsti kančia, tam žmogui, kurį manei, kad nori apsaugoti nuo viso pasaulio.
Taip... Skaudus dalykas tai, bet visgi pasitaiko ir tokių meilės išraiškų, kai iš to didelio didelio noro apsaugoti žmogų, kurį taip begalo Myli, galiausiai jį imi skaudinti. Tada, kaip paukštis po ilgų metų išleistas iš narvelio, ima veržtis mūsų artimas tolyn į laisvę, net jei labai mylėjo, žino, kad ten kur laisvė- ten daugiau laimės. Regis, nenorime padaryti nieko blogo, o padarome blogiau, nei kada galėjome pagalvoti. Užminame ant žodžio „Meilė“ savo purvinais batais ir sutrypiame visas Mylimojo viltis, kad mes pasikeisime. Bet mes nesikeičiam. Toliau minam,  nes svorio centrą jau perkėlėme ant kojos, kuria miname, ir kol pilnai neužminsime, tol nulipti negalėsime. Ir net, jei mylimasis iškęstų šį skaudų žingsnį, jame jau visam, kaip betone, liks įspaustas mūsų pėdsakas, kuris kaskart primins jiems apie tą skausmą, kurį jiems teko iškęsti.
Visa tai taip keista. Pirma būna žvilgsnis. Tada kuklus šyptelėjimas. Vėliau jautrus prisilietimas: pirma rankomis, tad air lūpomis. Galiausiai ateina tai, ką žmonės vadina Meile. Mes klojame savo svajones jiems po kojomis, nes tai viskas, ką mes turime. Tačiau ne visada mes pakeliame tas svajones nuo žemės, kartais mes jas sutrypiame, visai to nenorėdami, kartais užminame ir nepastebime, kaip žlunga svajonės, kaip miršta paskutinė viltis, kad svajonių skraistė išliks tokia pat graži, kokia buvo anksčiau, kad neliks nei vieno blogo pėdsako ant jų. Užminame, pradedame blaškytis ir galiausiai mes visai sunaikiname svajones mums artimo žmogaus.
Bijau, tikrai labia bijau, kad netyčia primyniau Mylimojo svajones, bet tuo tarpu jis jau trypė manąsias, taigi aš griebiau tai, kas liko iš mano svajonių, ir su paskutine viltimi, kad bent dalis jų liko nesutrypta, bėgau. Bėgau netoli. Ak, kokia maža mūsų planeta… Rodės, bėgau tekina toil toil, o dabar kasryt praeinu pro mažą švieselę lange- Jį. Jis visai šalia, kartais atrodo, kad girdžiu Jį nakti kvėpuojant. Žinau- Jis nemiega. Galvoja. Galbūt, su ašaromis akyse žvelgia į manasias akis Jo vaizduotėje.
Ar jūs tikite, kad mylintys žmonės gali net per sapnus bendrauti? Aš netinkiu. Bet, turbūt, net savęs nenustebinu galvodama, kad kai aš sapnuoju, sapnuoja ir Jis. Ar taip gali būti? Nežinau. Niekas nežino. Bet ir nesvarbu, man labiau ramybės kitas klausimas neduoda: ar galima nustoti mylėti ir vėl pamilti tą patį žmogų? O gal Meilė yra amžina? Jei jau pamilai, tai visam? Nežinai, žinoti nenoriu. Tiesiog noriu, kad manęs nemindytų. Meilė juk ne tokia…
2010-02-27 01:09
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 9 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2010-03-02 10:13
katė iš ryto
suprantu, kad nesu menininkė ir nerašau kaip jau pasaulyje pripažintižmonės, bet tam ir užsiregistravau čia, kad sulaukčiau komentarų ir patarimų, kas ne taip ir ką turėčiau daryti. nebūtina pulti, nes kai taip puolatkritikuot ir rašyt kuolus, ir koneveikiat, tai manau žlugdot. kalbu ir apie kitus, ne tik apie save. na nesam visi jau tokie talentingi, bet mandagumo galima pasilaikyti manau, argi taip jau sunku? kuolas tai kuolas, gal irparašiau nesąmonę, bet kam šaipytis? aš bent pamėginau...
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-02-28 21:27
Dvasių Vedlė
Oi, užmyniau ant plaktuko. Ta proga įkaliau kuoliuką į jūsų tveriamą tvorą. Žiūrėkit, kad ta tvora nebeilgėtų, nes taip ir užsitversit visiškai :)

bėgau tekina toil toil - :D būna būna. Iš to didelio noro, net nebeišeina tos svajonių vietos ištarti.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-02-28 13:54
Garso Bangos
Taip ir įsivaizduoju, paspaudžiat "čia galite publikuoti savo kūrinį" ir pirmyn! Tiesiai ten, kas į galvą šauna.
ech... kiek duosi, tiek ir gausi
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-02-28 12:57
tiesatechniskaineprieinama
pavadinimas užtai rišasi.

1
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-02-27 20:48
Ciklono Kalavijas
Autoriaus savigarba ir orumas turėtų neleisti pateikti kūrinį su tiek klaidų, juolab, kad dauguma jų - rinkimo.
Ir apskritai toks sąmonės srautas - turbūt parašei ir net neperskaitei.
Patariu daugiau padirbėti prie kūrinių ateityje.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-02-27 15:25
vilnelė vėl
dienoraštis, vertingas tik pačiam autoriui. kuolas.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-02-27 13:31
Manęs nebeliko
Tiesos daug, bet skaitydamas vis žiojuosi prieštarauti, teisintis. Tačiau ar yra prasmė? Kad ir kiek laiko pratylėčiau, ar kad ir kaip švelniai kalbėčiau - vistiek vaizduotėje pieši mane kaip Mylimiausią savo priešą. Kaip žmogui atsikratyti praeities klaidų, jei jis jau iš anksto, stereotipiškai laikomas blogio įsikūnijimu? Parašęs Tau pirmą žinutę po trijų mėnesių pertraukos ir tik pakėlęs akis nuo akrano, pro kruvinas užuolaidas išvydau pažįstamus kontūrus. "Ach, tie sutapimai...".

Išauš diena, kai Mefistotelis nustos kurstyti iš toli šviečiantį žiburį ir prieš akis regėsi tik tamsą. Tamsą, kurioje Jo nėra. Gal tik kartais, savaitės pabaigai atėjus, trumpam įsižiebs tas žiburėlis.

Kur mane nuneš likimas? O gi ten, kur pats nueisiu. Kur? Nežinau, žinoti nenoriu. Tiesiog noriu, kad manęs nemindytų. Meilė juk ne tokia...
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-02-27 09:25
Šnekorius
Štai kas nutinka kai blogai formuojamas sakinys. Paskaitykim:
"Ar šuo vistiek myli savo šeimininką, jei jis kasdieną yra mušamas ir žalojamas, ar šunytis toliau kentės ir laižys jam kojas,..." Iš to kas pateikta ir kaip pateikta aišku, kad mušamas yra ne šunytis, bet šeimininkas. Visiems sakau ir sakysiu. Neskubėkite publikuoti savo darbų. Šlifuokite ir kuo kritiškiau žiūrėkite į savo pačių tekstus. Žiūrėkite ne dieną ne dvi. IR ta širdis pasimetusi čia pas jus kažkaip įdomiai. tarsi ji būtų atskirta nuo kūno. O iš tiesų tai tik tuščias daugžodžiavimas. Visas kūrinėlis tik asmeniniai pasvaičiojimai kurie gali būti įdomūs tik pačiai Autorei, na irdar tam visnam žmogui. IR tai viskas. Ką tai duoda arba kuo tai galėtų sudominti skaitytoją? Tokių kūrinių gali parašyti kiekvienas paauglys, ypač dabar kai danguje pilnatis. Na, nedėkite čia tokių darbų. Jie gal ir tiktų dienoraštyje, ten net atviriau paverkšlenti galėtumėte, bet čia... Kuolas
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-02-27 01:10
katė iš ryto
iš anksto atsiprašau, jei palikau klaidų gramatinių. Malonaus skaitymo.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą