Liūdesio drugeliai

Uždeki žvakę ir stebėk
Mažos ugnelės gelsvą nagą
Ir jos gesinti neskubėk,
Tegu jinai per naktį dega.

Žiūrėk, tai ta pati ugnis,
Negailestinga ir laukinė,
Kurios liepsna neatsargi
Nudegina ar sunaikina.

Tai ta pati šilta ugnis,
Sušildanti sušalus sielai.
Jos šilumą kaskart jauti
Apsikabinus žmogų mielą.

Tai ta pati riški šviesa
Nušviečianti tamsoj mums kelią...
Lai dega žvakės liepsnose
Įkyrūs liūdesio drugeliai...