kai tyliai tūpiau į obelį
šiltą rugsėjo rytą
nukrito vaisius į dvi dalis
padalino pasaulį
geltona ir mėlyna
į žolę nepjautą
paniro
kaip tada
ankstyvą rugsėjo rytą...
aaaa... vel su parashiutais skraidziojate :p
staciai bjauru... ne obuolys, ne rugsejis... ir net ne parashiutas... o spalis. ir shaltis. ir pagirios...
Priminė vieną eilėraštį, iš knygos, kurią dabar vis skaitau ir skaitau :)
Gražiausia -
žalia, -
ji imasi iš pačių
gražiausių -
mėlynos ir geltonos, -
ir nė vienai iš jų
neleidžia sustingti
į formą, -
akinamai trumpą -
žydinčios pienės
ar plaukus palytinčio
mėlyno rūko.
Gražiausia man
yra žalia spalva
ypač tą laiką,
kai nužydi linų galvos
nubyra mėlynos slyvos
bet dar nieko
nebūna įvykę.