Kartais prabyla

Kartais prabyla mūzos, retkarčiais protingai,
O šiandien tyli, net kai grasinu nušauti.
Sako kantrybė duos doros, reik išmintingai
Kaip ir pavasario, sėdėt ramiai ir laukti.
Tik tos kantrybės neturiu kur pasisemti,
O ir dora kaip ir visiems nepamaišytų.
Kad kas paskolintų nors vieną skiautę baltą,
Nors pora lapų taip kvailai nepripaišytų.
Praeina dienos, ir pavasaris iš tolių,
Matau atbėga horizontu ir mojuoja.
Geriau jau būtų kokią mūzą pasistvėręs,
Nesusitart šįsyk jam su manim gražiuoju