Svelnumo eilerastis

Tarsi didžiausia katė būtų užsimojus prieš veidą
Ir iš nuostabos užmiršau visas mūsų skandinaviškas pasakas
Aš juk išbuvau visas šias naktis kelionėse, svaiginančiuose ir mieguistuose traukiniuose
Keliaudama pamatyti tavęs, nes tu mano broliukas

Aš klausiausi ar tu pakviesi, ar gal sušūksi, atsargiai kitam kambary skaitydama knygą
Kaip kad mokino mama, kai dar gyvenome kotedže
Ant aštuoniasdešimtųjų sofos užsikėlus įdegusias kojas
Kol lauke buvo zagrebas ir vasara ir mūsų vakare visur laukė, ir laukė pyragai
     
Šilta ir tamsi upė gaubė mus gaubė visas vasaras
Keistos tos užauginančios upės, pilnos akmenų kurių geriau niekur nenešti
Ir kai nuėjom, šlapia ir prišildyta žemė buvo aplipdžiusi mano ausis ir plaukus
Ir neišplaunama niekaip, o gal ir tu tebeturi jos po nagučiais

Matai dabar mano mielas kaip patys baisiausi dalykai
Dalykai kurių tu bijai ir kurių aš bijau labiausiai
Nutinka mums geriant kavas oro uostuose pavyzdžiui ir kai jau
Būnam jiems truputį kažkiek netgi peraugę