Senė išėjo į kiemą, durų spynelę apsuko viela, išsitraukusi čia pat sau iš kišenės, vėliau pakėlė nuo žemės rausvą, aptrupėjusią stogo čerpę, ilgą laiką šone gulėjusią be jokios priežasties, kiek pagalvojusi atrėmė ją į klibančias duris, tada pasuko geležinį raktą. Ilgai kažkodėl rakino, sukaupusi jėgas, įsispyrusi į akmeninį durų slenkstį, kantriai laukdama, kada, kažkur, spyna užsirakins.
Štai ir viskas.
Ji turėjo ant kaklo parištą dubenėlį prisirpusių žaliai raudonų agrastų.
Kai įžengė, atsisėdo šalia įšalusios krosnies, pažėrė tas mažas uogas priešais mane, labai mažas, vos prinokusias, sijono duobelėje tarp kelėnų. Atsisėdo priešais šviečiantį televizorių, ant paruoštos jai kėdės, ir visus juos išbėrė - kiek daug jų ir kokie skanūs, aš pagalvojau.
Saują sau į burną, - ir ji akimirką nustemba, į mane žiūri: negi man patinka, jos agrastai?
Nieko jai nesakau, tyliu. Juk vis tiek neprigirdi.
Skanūs.
Toks apie vaikystę, toks, kuris ištraukia iš manęs prisiminimus, kai buvau pyplius ir važiuodavau į sodą su močia ir ėsdavau viską iš eilės, įskaitant agrastus. Gal žodis "infantilus" čia tikrų apie šį kūrinuką, bet gerąja prasme.
antrinu pilkei,
labai geras komentaras, su Aurimaz irgi sutinku.
o jei tokiais tekstukais dalintumeis dienoraštyje, o paskui prozos skiltyje jie atsirastų išsamesni, m? :)
tarp kelėnų tai, aišku, netaisyklinga. Lietuviškas žodis yra kelis, keliai. O šiaip mano nuomonė apie patį tekstuką kitokia, nei Šnekoriaus, nors su daugeliu jo pastebėjimų ir sutinku.
Tekstukas įdomus kaip vaizdelis, epizodas, blykstelėjimas. Tik va, kad jis įgautų šiek tiek daugiau prasmės, turėtų būti įkomponuotas į kokį nors kūrinį. Nes šiuo atveju tai nėra kūrinys. Manau, reikėtų mažiau skubėti, kita vertus, man tai primena užrašus, kuriuos pasižymi tik tam, kad nepamirštum. Tai irgi turi prasmės, kodėl ne.
Bet visgi šios autorės, kad ir paskubomis parašytuose, tekstukuose įžvelgiu tikrai nemažai savitumo ir grožio. Daugiau nei daugelio. Ir tai ne darbo pasekmė, tai dovana. Bet darbo irgi turi būti, jei, aišku, kažko siekiame...
Nežinau. Gal Autorė vėl sakys, kad jos nemėgstu (kas visiška netiesa nes jos nepažįstu) tačiau ir šis darbelis, mano asmenine nuomone kuri niekados nepretenduoją į absoliučią tiesą, yra silpnut silpnutėlis. Nematau jokios logikos durų spynelę apsukti viela, duris paremti gulėjusia be priežasties čerpe (tarsi ji galėtų turėti kokią nors priežastį gulėti būtent ten). Ir tik po to rakino. Ilgai rakino, net įsispyrusi į akmeninį durų slenkstį> Keista, nes slenkstis yra sudedamoji durų staktos dalis , tad nelabai galėtų būti akmeninis, ir dar keisčiau, kad jis (slenkstis) pasirodo beesąs iš lauko pusės. Matomai turėta omenyje ne slenkstis.O ir laukti kol spyna užsirakins yra beprasmiška. rakinti ją reikia, kas lyg ir buvo tekste kiek anksčiau minėta. Keistokas išsireiškimas apie uogas. Pasirodo jos vos prinokusios. Čia asocijuojasi su vos nėščia moterimi. Taigi uogos arba prinokusios arba ne. Nežinau ar teisingas pasakymas (tarp kelėnų). Žinoma šios pastabos būtų nieko vertus jei būtų aišku kas norėta pasakyti skaitytojui, kuo jį sudominti. Aš viso šito neradau, tad ir negaliu vertinti daugiau nei dviem su minusu.Ne kuolu tik todėl, kad sakiniai tikrai gražiai sumontuoti