susitikimas

jis vėl ateina pas mane.

varinis varnas
stebi mūsų susitikimą.

ašarų varvekliai
atspindi ledinę saulę
drėgnas rūkas limpa
prie mano odos...

jo geležiniai pirštai
sminga į kaklą
šilto kraujo lašai
raudonai dengia kūną
- nemėgstu spalvų -
bet jis vienintelis
juodas paukščio
juodas mano
kraujas
parodo kad gyvenu

ašarų nereikia...
jos bespalvės
jos tuščios
jos pasidavimas ir
bejėgiškumas

skausmas
jis vienintelis
jis lauktas
jis vėl atėjo
pas mane
kai aš taip laukiau jo

- prikelk mane iš nebūties
                          prašau...