Ech, mano mielas drauge Vladai,
Tau šis chalatas prie akių..
Kada, už ką pirkai
Papasakok, prašau, kalbėk – tyliu.
O tu ir vėl lyg niekur nieko rymai,
Pavėsyje, prie obelies
Mislingai žvelgdamas į tolius..
Sakyk, ar nerandi prasmės?
Dar pamenu kai pasakei tu:
“ta laimė bus man amžina”
Dabar tyli, kažko klausai,
Nurimęs.. surimtėk