Pelytė Pilkutė

Kartą gyveno pelytė vardu Pilkutė. Ji buvo labai neturtinga – turėjo tik vieną kviečio grūdelį. Sugalvojo kartą Pilkutė tą grūdelį pasėti. Pasakyta – padaryta, miežis, kadangi pelytė juo labai rūpinosi, tuoj pat išdygo. Augo, augo, augo, kol užaugo... Ir užaugo netgi dešimt varpų!!! Nes, kaip jau sakiau, pelytė labai juo rūpinosi.
Sugalvojo  pelytė Pilkutė tais grūdeliais su pelių karaliene pasidalinti. Juk tokie gražūs ir sultingi... Be to, gi ne gaila, to, ko daug turi. Taigi pelytė įsidėjo vieną varpą į karutį ir išvyko...
Karalienė labai apsidžiaugė. Todėl pelytei davė tokį maišelį, kuriame niekada nesibaigia pinigai.
Tai išgirdusios, kitos pelės pradėjo labai pavydėti Pilkutei. Viena, vardu Sidabrutė, netgi sugalvojo pasivogti  kelias varpas! Taigi, Sidabrutė naktį įsilaužė į Pilkutės podėlį ir pavogė tris  varpas. Varpas karalienei ji nešė taip pat naktį, todėl nepamatė ant kelio gulinčio akmens – ir už to akmens užkliuvo. Pabiro visi grūdai... Tuojau pat pelė atsikėlė ir pradėjo rinkti gūdus. Bet, ji surinko juos su akmenimis.
Karalienei tai nepatiko, todėl ji labai užsirūstino ant pelytės ir ja išvarė iš rūmų.
O Pilkutė gyveno ilgai ir laimingai, nieko jai netrūko.