Kai būna man sunku- visiems į tai nusispjaut,
Turiu būt vienas su savom bėdom,
Bet neduokdie kam kitam blogai-
Pirmas turiu lėkt ir bandyt padėt...
Ar kada nors suprasit jūs, kad vien tik imti- apgailėtina?
Negi taip sunku jums pasiaukot, kad įrodytumėt jog mylit artimą?
Negi sunku daryt laimingu ne vien save, bet pasistengt ir dėl kitų drauge?
Kodėl visai kas kita būna kare?
Užėjus karui tampame geri vieni kitiems,
Nes tik tada suprantam, kaip svarbu yra padėt kitiems,
Jeigu kadais aukojais dėl kitų,
Užėjus karui tau nebus baisu, nes tu žinosi kaip smagu sulaukt pagalbos iš kitų...