Perfect.

Mano pasaulyje kartais užtemsta dangus ir užgęsta saulė.
Ji man nepasako kodėl tiesiog paima ir užgęsta, lyg kokia perdegusi lemputė...


Mano pasaulyje kartais dingsta debesys.
Pasislepia dangaus žydrymėje ir aš jų niekur negaliu rasti.

Mano pasaulyje kartais krenta žvaigždės.
Ir aš niekada nesugebu jų visų surinkti ir joms krintant sugalvoti norą.

Mano pasaulyje kartais skandinasi svajonės.
Nes jų savininkai per dideli egoistai.
Kaip bebūtų gaila maniškės svajonės taipogi nusiskandino.

Mano pasaulyje kartais verkia dangus.
Jis verkia krauju.
Jis išlieja visų žmonių susikaupusias emocijas, nuoskaudas ir skausmą.
Jis mus nuplauna.
Nuprausia.
Atgaivina.

Mano pasaulyje kartais dūžta viltys.
Visos jos atsitrenkia į storą ledinę sieną, suskyla ir sudūžta.
Aš jų nebesurenku. Nebesuklijuoju.

Mano širdyje kartais ateina ruduo.
Krenta lapai, palūžta paukščiams sparnai.
Bet tas ruduo būna nespalvotas.

Kad ir koks tas mano pasaulis stengiuosi jo nematyti. Iškeliu galvą aukštyn į dangų ir stengiuosi jo nematyti. Užmerkiu akis. Mano vokais bėga lietus.
Vėl verkia dangus.
Krauju.