Sėdėdama patamsy uždegiau degtuką ir juo įžiebiau žvakės likutį. Kurį laiką stebėjau kaip jis dega, o šiam užgesus žvelgiau į vinguriuojantį baltą dūmelį ir taip panorau palaižyti pačią jo viršūnėlę. Užsimerkiau ir iškišus liežuvį ėmiau atsargiai juo braukti per besisklaidančią bangelę. Vos tik paliečiau ją, pajutau begalinį norą juoktis, juoktis iki apsiašarosiu, iki ims skaudėti pilvą ir skruostus...
Kvatojau geras penkiolika minučių, kol dūmelio kvapas visiškai išsisklaidė. Aprimus, nubraukus ašaras ir lygiau kvėpuojant, susmukau ant sofos ir įsižiūrėjus į liepsnelę bandžiau prisimint baltą juoko skonį ir aštrų, nosį kutenantį, jo kvapą...
Šiltai susisupus į antklodę, užsnūdau ir, žinau, kad kol miegojau šypsojaus. Taip gerai dar niekada nebuvau išsimiegojusi...
Saldžių sapnų: *
Jei vaizdas būtų rimtėlesnis, be to skype'o pabaigoje, kūrinys turėtų apčiuopiamą mintį normaliam tekstui.
Man kyla klausimas, ar autorius siekia rašyti ir kurti literatūrą, ar tiesiog blevyzgoti? Jei kurti literatūrą, tai atminkite, kad logika yra būtina. Kitaip tai bus stiliaus klaida, ar dar ten kokia... Nebent kurtumėte siurrealizmą, bet ten yra aiškus ir kryptingas "nelogizmas", kurį išspaust sunku net profesionalams.
Ir jūs kalbat kažką apie modernizmą ar postmodernizmą, o ypač apie meno istoriją po tokiu savo kūriniu, kuriame to meno vos vos kontūrai. Atmetimo reakciją sukelt nesunku, tereikia du pirštus į gerklę kišt. Nebematau prasmės diskutuot, vis tiek varysit savo. Laimingai.
Mielas Patarnautojau, žinot meno istorijoj, o ypač modernaus ir postmodernaus, menininkas dažnai siekė būti nesuvoktas, tam kad priverstų publiką reaguoti. Ir štai reakcija ir yra pagrindinis šio kūrinio tikslas ir nesvarbu kokią ją jis sukelia.
Garso Bangos, dar kartą ačiū. Rodos, kažkur jau minėjau, jog laukiu kritikos, tam kad galėčiau tobulėti. Kaip sakė visiems puikiai žinomas dėdė: "Mokytis, mokytis, mokytis" ir aš toli gražu ne išimtis, todėl mielai priimu visus pasiūlymus, o ar į juos atsižvelgti, jau vėliau nuspręsiu.
Dvasių Vedle, jie nesupratote, tai buvo ironija... Tikiuosi greitai pasveiksite ir galėsite kvatoti. Niekada nepykstu, jei kažkas, ką darau, kitam sukelia juoką.
Skype pokalbių programos forma Jei nebūčiau susižeidusi lūpos ir jos neskaudėtų besijuokiant, kratyčiausi turbūt kokį pusvalandį. Dabar teko pasitenkinti tik tyliu pakrizenimu. Miela autore, jums ši svetainė panaši į skype? Tai gal užteks uostyti velniažin ką ir laižyti dar labiau velniažin ką, ir pasižiūrėkit apie ką ši svetainė apskritai ;)
Aš manau, kad tu gali rašyti tikrai neblogus, tokius saldokus tekstus, bet čia skonio reikalas. Čia, tuo tarpu, trūksta turinio, nors mintį kažkokią ir galima užčiuopti. Tik pirma rask istoriją.
Tą „:*“ turi skleisti tekstas, o ne kažkokie specialūs ženklai. Taip, yra rašytojų, kurie pasitelkia visas tas modernias nesąmones savo kūryboje, bet jie nėra vertinami ir kaži ar bus. Sutinku, kad galiu būti nesupratęs minties ar panašiai, bet argi ne autoriaus reikalas, kad skaitytojas suprastų?
Ačiū už kuolus ir kritiką, kažkaip keistai mandagią šį kartą. Ir labai užjaučiu dėl silpnų nervų...
Mielas Šnekoriau, nevisur turi būti visiems suvokiama logika.Gali būti, kad mano a la sapnų logika nevisai jums patika, bet čia jau skonio reikalas. Įžiebti, kiek mano menkos žinios siekia, galima ir degtuką ir lygiai taip pat žvakės galiuką (kitaip - likutį).
Brangus Patarnautojau, mintis buvo, deja, Jūs jos nesupratot, matyt, tikrai kažką ne taip parašiau. Atleiskit, bet man kartais sunku savo minčių kalbą išversti į žmogiškąją, kitą kartą pasitengsiu labiau. O dėl pabaigos ir internetinėje erdvėje taip išplitusio ženkliuko visiškai nesutinku su Jumis. Juk gyvenm tokiam amžiuje, kur tai tampa nebeatskiriama gyvenimo dalimi. Ir iš to kaip reagavote į tokį mažą mažutį objekėlį, sprendžiu, kad idėjos rašyti Skype pokalbių programos forma derėtų atsisakyti, na, jei tiksliau, ta kas moksluose buvo pagirta, čia nebetiks. Aišku.
Dar kartą ačiū abiems už tai, kad sugaišot tiek savo brangaus laiko skaitydami mano niekalus.
Na, jūs jau man atleiskit, bet tokį kūrinį savo mylimajam galite nusiųsti ar tiesiog draugams parodyti, pati pasidžiaugti. Bet publikacija šioje svetainėje yra visiškai netikslinga. Dar nepribrendot iki to. Nėra nei minties, nei naratyvo ir apskritai kažkoks narkomaninis tekstas, atleiskit jau man. Dar turėjau truputį tolerancijos, bet tasai „Saldžių sapnų: *“ visiškai išmušė iš vėžių. Kas čia jums? SMS žinutė? Nemanau, kad verta gaišti laiką ir detaliai analizuoti šį kūrinuką. Nes užtrukčiau turbūt daugiau laiko nei truko pats parašymas. Nepykit jūs jau už mano nuoširdumą ir nuomonę, bet vienetas be jokių kalbų.
jau pats pirmasis sakinys prasilenkia su logika. DEgtuką Jūs galėjote įžiebti, bet žvakės likutį (keistas apibūdinimas, - aritmetinis) niekaip. O ir patį degtuką kuo uždegėt? Negi žvake? taigi viskas turėjo būti atvirkščiai. TOliau jis dega. Kyla klaysimas kas dega. Žvakės galiukas ir likutis? IR kieno viršūnėlę Herojė ten laižė ir kaip ji užsimerkusi matė, ir kažkokią tai besisklaidančią bangelę. Ir jau visai neaišku dėl ko herojė 15 minučių kvatojo. Iš ko juokėsi? gal, kad dūmelio kvapas išsisklaidė? O jei išsisklaidė tai reiškia žvakigalis nemėgsta laižymo ir užgeso. Bet pasirodo, kad ne nes herojė į tą ugnelę, jau praradusią kvapą ir baltą dūmelį taip įsistebeilijo, kad turėjo per naktį šypsotis. Dievulėliau mielas. Autore miela, galvokit ką rašot, nes man jau opabodo rašyti kuolus