Dangus

Susitikom po raudonu dangumi
Nežinojau...

- - - - - - - - - - - - - -

Sakydavom, kad tai tik dangus
Tiesa akis badė...
Ir laukdavom, kol rytas nubus,
Kad pamatytumėm -
Ar paukščiai lizdus statė...

- - - - - - - - - - - - - -

Kam pavogei iš miesto spalvas?
Ir medžių lapus tu nukabinai.
Bijai pasirodyt silpna?
Ne... Tik per daug kavos...
Tu vėl neužmigai...

- - - - - - - - - - - - - -

Ar tas raudonas dangus?
Kurio jau nebus...
Parves mane vėl
Atgal į namus....
Ar tavo naktis aš vis dar sapnuosiu,
Kol paukščiai išskris
Ir aš vien sau tik meluosiu.