„vaišės“

.... Ranka lengvai slysta kūnu tarsi šilkas stiklo paviršiumi.
Užmerktos, nesuprantamos ir nebylios akys rėkia.
Tačiau jų niekas negirdi.
Jau po visko.
Tyla....
Mintyse riksmai, visas kūnas trūkčioja išniekintas.
Jo savijauta ne ką geresnė nei jos....
Jis jaučiasi taip lyg būtų paėmes didžiulį, pigų, velniai žino kur būtą mėsininko peilį, kurio pagalba ne viena siela garmėjo į dausas ar kilo pas aukščiausiajį į dangų....
Grubus, nenuovokus, euforijoj būdamas paliko ją....
Mėsa ant stalo patiekta.
Ar paliesti verta?
Tik po tavęs.