monikiūrai ir šmutkės

Nepyk, paspringau visai ne dėl to, kad pasakei, jog nori būt kartu, tiesiog užsižiūrėjau į tavo iškirptę ir užsisvajojau apie naujus žaidimus.
Oi, tu tikrai mano tipo panelė, viskas apie tave taip užveda, tu mano pirma mintis, kai pramerkiu akis, net, kai atsibundu šalia kitos.
Taip mažute, tu man nemeluoji, aš nemeluoju tau.
Klausyk, su kuo tu ten vakar dulkinais? Ai, su mano draugu. Na nieko, mes juk leidžiam vienas kitam džiaugtis gyvenimu, jokių suvaržymų, ar ne?
Ne, ne, princese, aš visai nepykstu už tą antausį, tiesiog tu po mano draugu, aš ant tavo draugės.
Kaip galėjai pagalvot, kad pamiršau tavo šventę? Nepamiršau, saule, poryt paruošiu tau sceną, kaip žadėjau. Oi, ji buvo vakar? Aš taip ir žinojau, nepyk, neturėjau laiko surengt viską per dieną.
Aš kartais pagalvoju - kas mane privertė pasirįžti ir žadėti tau amžinybę - ar tavo nauja šukuosena, ar ta suknelė, idealiai gaubianti tavo klubus.
Mes visko tiek patyrėm, net galva svaigsta - mylėjomės mašinoj, mylėjomės mano balkone (kaip ekstremalu), mylėjomės tavo tėvų terasoj, kai jie prisprogę šampano su svečiais žiūrėjo ''Šūriko nuotykius''.
Mes galim vadintis tikra, mylinčia pora. Gal aš tau ir ne pirmas, ne antras, ne trečias, ne ketvirtas, ne (.........)... Na, nevardinam, bet tu man sakai, kad, kai mes dulkinamės, tu jauties, lyg aš tau būčiau pirmas. Tai taip gražu, saule... Net jei tą patį sakai mano draugams - išties, tai taip jausminga. Aš priblokštas, tavo iškalba mane užčiaupia, pasijaučiu kaip yorkšyro terjeras prieš liūtą.
Su ašarom akyse man pasakoji kaip tau gera, kai aš tave ruošiu pasirodymams ir tai visai ne dėl to, kad per mane turi galimybę išskrist į Milaną. Oi, baik tu, aš taip visai negalvoju, nešnekėk taip. Tikrai negalvoju.
Tu taip mane myli, kad vakar mano draugams pasakojai, kaip norėtum išsirinkt vieną jų ir patenkint, kai aš tau iš galo. Ar priekio. Susimaišiau. Tu tikrai to nori? Nes aš tave myliu ir galiu pasiaukoti tokiam žingsniui, tikrai galiu.
Gabriele, tu man teiki viltį, kad pasauly tikra meilė dar gyva. Tai yra, Monika. Monika. Nesvarbu, kad nepamenam kaip susipažinom. Turim liudininkų iš to klubo. Tu netyčia, visai netyčia išgirdai, kad ruošiu modelius pasirodymams ir prisėdai prie manęs - taip man pasakojo Slaidas. Pameni Slaidą? Aišku, kad pameni. Ne, aš ir nesakau, kad tu ir su juo miegojai, neplėsk taip savo ir taip didelių akių. Tuomet, tu visai netyčia su draugėmis prisijungei prie mūsų ir visai netyčia užsilipai man ant kaklo. O, kad prisiminčiau tą akimirką, kai pirmą kartą į tave įėjau. Kad tik...
Dar lig šiol pamenu tavo mėgstamiausius kvepalus, d nd' g light blue..;įsikniaubdavau tau į kaklą ir apkabindavau mylinčiom rankom. Oi, jie Evos mėgstamiausi? Aš toks užuomrša, bet juk tu mane myli, ką tie kvepalai.:)