Kelintu ratu pavadintu tai Dantė
Kai kaulai žmogaus ima groti andante
Variniu patampa gyvenimo skonis
Dėkoji už tai ką pasako tau žmonės
Ir mirti atrodo paprasčiau nei pasenti
Ir kam gi pasenti, jai eini tik link niekur
Tik viltis kad tas niekur pavirs į iliuziją
Tai kas nauja pavirs į gyvenimo mūzą
Ir pasensta, numiršta taip žmonės kvailiais
Ir ta kvailyste tai laime vadina....