Sudėjau dėžutėn žmogiškas nuodėmes,
Sudėjau ir pamiršau, kas esu;
Supratau, kad aš.., o tu, kas telpa dėžutėj...
Paleidau į upę, kad grįžtai pavasarį,
Kai lauksi, o aš ne naujų nuodėmių.
Surašiau visa kas galiu būt
Ir kuo niekada negalėsiu.
Šitame laike sukuos lyg vilkelis:
Įsidėjęs kišenėn.