Apkabini ir šiluma užlieja gera
Tu pasiilgusi esi manęs vienos
Tačiau sugrįžti man nelemta
Rasti kelio į praeitį nėra rodyklių...
Tiktai širdis taip skambiai plaka
Ir muša laiką paukščiai skrisdami
Pavasaris ar vasara, vis vien negera
Nes lapai krenta žemėn svetimi...
Ir stingstantys nuo šalčio pirštai
Niūra vienatve kvepia...


Materialiste Edna





